Maršrutas Nr. 2
Turistinis maršrutas baidarėmis ar valtinis Laukeso ežeru aplankant keturias jo salas.
Laukeso ežere yra keturios salos, kurių bendras plotas sudaro net 5 ha. Plaukiant Laukeso ežeru galima išlipti visose jo salose, susipažinti su vandens ir kranto augmenija.
Laukeso ežeras
Laukeso, vietinių dar vadinamo Smėlynės ežeru, bangos mušasi į Lietuvos ir Latvijos krantus. Ežero plotas 102 ha, iš jų Lietuvoje 83,7 ha. Ežero ilgis šiaurės – pietų kryptimi 2,3 km, plotis iki 1,2 km. Gylis siekia 15,5 m.
Ežeras rininės kilmės, t.y. susidaręs siaurame ilgame duburyje, rinoje. Kranto linija labai vingiuota, šiaurėje ežeras dvišakas. Prie Laukeso ežero įsikūrę du kaimai (abu Lietuvoje) –Smėlynė ir Laukesa.
Ežeras Laukesos upe (latv. Laucesa) jungiasi su 5 Zarasų krašto ežerais. Upė išteka iš Avilio ežero Avilės pavadinimu, teka į rytus ir įteka į Auslo ežerą. Iš jo išteka Nikajos pavadinimu. Pradžioje teka pelkėtomis vietovėmis į pietus, paskiau teka į šiaurės rytus ir įteka į Zaraso ežerą. Prateka pro Zarasaičio ežerą, nuo kurio toliau vadinama Laukesa. Tekėdama šiaurės rytų kryptimi upė prateka Griežtos ežerą ir įteka į Laukeso ežerą. Toliau vingiuoja per Latvijos teritoriją. Įteka į Dauguvą Daugpilio pietiniame pakraštyje.
Laukeso ežeras yra retai gyvenamoje teritorijoje, tik su mažais miško ar žemės ūkio naudmenų lopinėliais kai kuriose kranto vietose. Pasakojama, kad didžioji Laukeso ežero sala buvo sujungta tiltu su žeme ties Lietuvos ir Latvijos pasieniu. Saloje buvo sodyba, kurios šeimininkai tiltu keliaudavo į Zarasus.
Plaukiant Laukeso ežeru galima išlipti visose jo salose, susipažinti su vandens ir kranto augmenija. Laukeso ežere auga 26 makrofitų rūšys.
Paprastoji lūgė (lot. Nupharlutea)yra labiausiai paplitusi ežere. Auga stovinčiuose ar lėtai tekančiuose vandenyse, ežeruose, tvenkiniuose, žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais. Vaistingoji žaliava – šakniastiebiai. Turi daug alkaloidų, kurie pasižymi spermicidinėmis savybėmis, todėl vartojama kaip kontraceptinė priemonė; trichomoniniam kolitui, odos grybelinėms ligoms gydyti.
Plūduriuojančioji plūdė (lot. Potamogetonnatans) – taip pat būtina paminėti dėl didelio paplitimo ežere. Dažna visoje šalyje. Plūduriuojančiųjų plūdžių sąžalynuose neršia žuvys, varliagyviai, moliuskai. Žalioji masė tinkama laukams tręšti, šerti kiaulėms. Augalu minta žuvys, vandens paukščiai. Didelė plūduriuojančiųjų plūdžių gausa trikdo laivybą valtimis, prisideda prie vandens telkinio pelkėjimo.