Zarasų žemės ūkio mokyklos praktinio mokymo centras

Zarasų žemės ūkio mokyklos praktinio mokymo centras

Zarasų žemės ūkio mokyklos praktinio mokymo centras

Zarasų žemės ūkio mokyklos praktinio mokymo centras

Žvejyba

Laukeso ežeras dosnus žuvų. Poilsiautojai turi retą galimybę sužvejoti plėšrią Lietuvos gėlų vandenų žuvį salatį.

 Salatis savo grakščiu kūnu primena didžiulę aukšlę. Vidutinis salačių ilgis (neskaičiuojant uodeginio peleko) – 40 – 60 cm, svoris – 1 – 4 kg. Neryje retkarčiais pasitaiko net didesnių kaip 10 kg svorio. Lietuvoje dažnas Nemune, Neryje, Šventojoje, Merkyje ir kitose didesnėse upėse, taip pat Kuršių mariose, gausu ir Laukeso ežere.

Salačiai, kaip tikri grobuonys, beveik visuomet gyvena pavieniui ir tik neršto metu bei žiemą renkasi nedidelėmis grupėmis. Mėgsta slankioti arti vandens paviršiaus ties smėlio seklumomis, kur, vandeniui staiga praradus greitį, darosi giliau ir jaučiami sūkuriai bei susidaro grįžtamosios srovės. Toks vanduo būna už tiltų atramų, ties intakų žiotimis ir žemiau užtvankų. Tai mėgstamos salačio vietos, kuriose laikosi būriai aukšlių.

Maži salačiai minta smulkiais planktoniniais vėžiagyviais ir krintančiais į vandenį vabzdžiais. Bet stambūs individai yra tikri plėšikai. Šios žuvies grobį sudaro įvairios smulkios žuvelės, pavyzdžiui, gružliai, aukšlės, jauni šapalai ir kt. `

Savotiška yra šio grobuonio taktika. Jis netikėtu šuoliu įsibrauna į vandens paviršiuje plaukiojančių žuvelių pulką ir, staigiai pasisukdamas, galingai smogia savo plačia uodega į vandenį. Pasigirsta stiprus pliaukštelėjimas. Susidariusiame vandens verpete bejėgiškai sukasi apsvaigintos žuvelės, kurias plėšikas lengvai gaudo ir ryja. Taip salatis medžioja nuo saulės tekėjimo iki nusileidimo, su pertraukomis per dieną 4 – 5 kartus, kiekvieną kartą po 15 – 20 minučių. Kur salačių yra daug, jų smūgiai būna labai įspūdingi.

salatis-pagautasPramoninėje žūklėje salatis teturi antraeilę reikšmę, bet užtat sportinėje žūklėje yra labai vertinamas kaip sunkiai pagaunama žuvis, ir jo gaudymas teikia meškeriotojui malonių išgyvenimų.

Meškerioti salatį galima pradėti nuo gegužės mėnesio, bet intensyviausiai jis gaudomas nuo liepos mėnesio iki rugsėjo pabaigos. Salatis meškeriojamas dieną paprastai tuo momentu, kada jis medžioja, t. y. kai pasigirsta stiprūs jo smūgiai vandens paviršiuje. Masalas užmetamas į tą vietą, kurioje salatis tik ką yra smogęs uodega į vandenį. Masalas turi būti traukiamas kiek galima arčiau vandens paviršiaus arba tiesiog paviršiuje.

Salačius draudžiama gaudyti nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d. (mėgėjiškos žūklės taisyklės)

Translation